Madmuazel Elizos mokyklėlė

          - Sveiki, mielieji bičiuliai! Sveiki, svajotojai, ieškantys švelnių, kartais truputį graudulingų, arba atvirkščiai kupinų šėlsmo bei pokštų, vaikystės prisiminimų... Susipažinkime - aš esu madmuazel Eliza, pliušinė meškutė. Na štai -  jūs jau šypsotes... Taip visada buna, kai susitinka žmogus ir pliušinis meškiukas, šiandien dažniau vadinamas meškiuku Tedžiu (Teddy Bear).  O kodėl?.. Kas gi tai per reiškinys meškiuko Tedžio vardu? Pats papraščiausias būdas sužinoti - pažiūrėti į žodyną. Beveik visi aiškinamieji žodynai duoda panašias definicijas: "Meškiukas Tedis -  tai minkštas kimštinis žaislas-meška". O štai mano mėgstamiausios citatos apie pliušinius lepečkojus: "Ligi kol aš suaugau, mano pliušinis meškiukas papasakojo man, kad tikroji meilė - tai būti ten, kur mūsų labiausiai reikia" (Jim Nelson). "Meškiukas moko mus, jeigu tu nuoširdus, tai atplėšta ausis - tai ne problema" (Helen Exley). " Meškiukai visada pagailūs. Kai jums nesiseka, jie susiriečia į kamuoliukus jūsų glėbyje" (autorius nežinomas). "Kodėl aš išėjau iš pašto su pradarytu rankinuku? Taigi mano meškiukas turi kvėpuoti!" (Patricija Hitchcock).

Ar gali paprastas "minkštas kimštinis žaislas" sukelti tiek emocijų? Akivaizdu, kad ne. Pamėginkime atverti meilės pliušiniam meškiukui, meškiukui Tedžiui paslaptį...

ISTORIJOS PAMOKĖLĖ.

 Šį rudenį meškiukas Tedis švenčia savo jubiliejų - jam sukaks 110 metų! O kur gi jis gimė? Į teisę pavadinti meškiuką Tedį savo nacionaliniu herojumi pretenduoja dvi šalys - Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Vokietija, 1902. Richardas Steiffas, "Steiff" žaislų fabriko savininkės Margarete Steiff sūnėnas ir tais laikais jau profesionalus dailininkas, žaislų dizaineris, ieško idėjų naujam projektui. Naujo žaislo prototipu tapo dresuotos cirko meškos, kurios šoko ant užpakalinių kojų. Jam dingtelėjo mintis sukurpti žaislinį meškiuką, kuris stovėtų ant dviejų kojų, kaip lėlė, o galva bei rankos judėtų. Tetulė Margarete pasiuvo meškiuką pagal Richardo eskizą, o jis pats išrado naują galūnių tvirtinimo sistemą varščių pagalba. Meškiukas turėjo kuprelę ir labai natūraliai stovėjo ant užpakalinių kojų. O žiūrėjo į pasaulį blizgančiomis smalsumu akutėmis - batų sagutėmis.  1903m. pavasarį žaislų mugėje Leipcige kompanija "Steiff" gavo pirmą rimtą užsakymą - 3000 vienetų partiją į JAV. Būtent tokiu būdu vokiškas meškiukas perplaukė vandenyną. Bet jis dar buvo bevardis...

Kai JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas pamatė vokiškus pliušinius meškiukus, begalinė simpatija jiems pažadino gerus jausmus ir gamtos apsauga tapo viena iš jo politikos kriptimi. Meškas nustojo naikinti ir jų skaičius žymiai padidėjo. Žinomas senas atvirukas, kuriame pavaizduotas prezidentas Ruzveltas bei meilikaujantys meškiukų snukučiai ir užrašyta: "Ačiū, Teddy". Sakoma, jog būtent nuo tų laikų pliušinius meškiukus pradėjo vadinti Tedžiais (Teddy Bear).

1904m. kompanija "Steiff"  pristato tarptautinėje žaislų parodoje Sent-Luise (JAV) savo  naujus meškiukų pavizdžius ir gauna užsakymą pagaminti jau 12000 vienetų. Netrukus Richardas Steiffas užpatentavo savo brendo ženklą - metalinį klipsą su "Steiff" pavadinimu meškiuko ausyje bei Tedžio vardą.

Fabriko "Steiff" įkūrėjai Margarete ir Richardas sukurė daugybę personažų, kuriuos liežuvis nekila vadinti paprastais žaislais - tai buvo asmenybės su savo gyvenimo istorijomis - įsimylėjėliai Jis ir Ji, jų diedelės šeimos su vaikais-meškiukais; klajojantys cirko artistai; po "Titaniko" tragedijos pasaulį išvydė "Steiff" meškiukai juodos, gedulo, spalvos. Daugybę meškiukų gyvenimo akimirkų tiražavo atvirukai. Jų paklausa buvo tiesiog stulbinanti, ypač su Margarete Steiff autografu, o visas pelnas nuo jų realizacijos buvo skirtas labdaros tikslams. Štai kodėl šeiminės artelės Steiff kūriniai tapo kultiniais ne tik Vokietyjoje, bet ir toli už jos ribų.

Pasigrožėkite atvirukų, vaizduojaunčių ankščiausius "Steiff" kūrinius, kolekcija, kurią man pasisekė nupirkti Prahos žaislų muziejuje (išleista Ivan Steiger Verlag, Munchen)

Vienas iš seniausių "Steiff" meškiukų "35 PB", apie 1902-1903m.

"Steiff". Teddy meškiukas Santa Claus, apie 1920m.

"Steiff". Teddy meškiukas, apie 1920m.

"Steiff". Teddy meškiukas prie pečiaus, 1907m.

"Steiff". Teddy meškiukas bakalejoje, 1907m.

"Steiff". Teddy meškiukai su siuvimo mašina, 1907m.
 

 

1907m. nuotrauka

 

Jungtinės Valstijos. 1902, ruduo. Prezidentas Teodoras Ruzveltas atvyksta į  Misisipės valstiją su oficialiu vizitu. Aistringas medžiotojas, jis nusprendė sudalyvauti lokių medžioklėje, kuri, dėja, buvo nesekminga. tuomet prezidento palydos apsukrūs atstovai pagavo maža lokiuką ir pririšo prie medžio, netoli tos vietos, kur ilsėjosi Teodoras Ruzveltas. Bet gudruoliai visiškai nesitikėjo tokios aštrios reakcijos - pamatęs vargšą, išsigandusį lokiuką, prezidentas, pasipiktinęs, šuktelėjo: "Pagailėkite meškį!" Žurnalistai sureagavo akimirksniu - laikraštyje "Washington Post" buvo atspausdintas karikaturisto Cliffordo Berrymano šaržas, vaizduojantis šį įvykį. Sentimentalūs amerikiečiai buvo sužavėti prezidento kilnumu. Morrisas Michtomas, nedidelės žaislų parduotuvės savininkas,  papuošė vitriną meškiuku, kurį pasiuvo jo žmona Rose. Šalia pakabino iškarpą iš laikrašio. Daugelis praeivių prašė parduoti žaisliuką. Galbūt tai tik legenda, bet manoma, kad Michtomas parašė Teodorui Ruzveltui laišką ir paprašė leidimo vadinti savo žaislinį meškiuką "Teddy" (sutrumpintai "Teodoras") vardu. Leidimą jis gavo, o netrukus - Teddy meškiukai sulaukė netikėto populiarumo - tapo fabriko "Ideal Novelty and Toy Co" savininku.

 

MEILĖS IR BEGALINIO ŠVELNUMO PAMOKĖLĖ.

Gimęs XX a. pradžioje pliušinis meškutis sušildė savo šypsena mūsų griežtą prozišką pasaulį. Ne viename vaikų kambaryje rudnosiukas naktimis budėjo ant spintelės prie lovytės... Ne vieną vaikišką širdelę paguodė minkštos letenos, kai atrodė, jog pasaulis toks didelis-didelis, o tu jame toks beviltiškai mažas... Ne viena pora užlopytų ausų klausėsi pakuždomis paslapčių, kurių negalima patikėti net artimiausiam bičiuliui...

 Psichologai iki šiol stengiasi išaiškinti pliušinio meškiuko fenomeną. Be abejo, minkštas žaislas užima labai svarbią vietą vaiko ugdymo procese. Ne, jis nepadeda vystyt mažylių logišką mąstymą, judesių koordinaciją, bet vis vien vaikai saldžiai ir ramiai užmiega tik suspaudę glėbyje savo minkštą draugą. Juk vaikui pliušinis meškutis ne šiaip sau žaisliukas, tai pilnavertis vaikystės kompanionas, jis turi savo sielą. Ir dabar drąsiai gali žaisti lėlėmis (tegu ir gauruotomis) ne tik mergaitės, bet ir berniukai – juk meškiukas Tedis turi tik teigiamos įtakos, skatinančios vaikų širdyse ne tik žmoniškumą, bet ir meilę gamtai, padeda suformuoti ir kultivuoti augančioje asmenybėje tokius charakterio bruožus, kaip draugingumas, geranoriškumas, rūpestingumas, nuoširdumas, ištikimumas, kilnumas...

 Bet ir suaugę žmonės neabejingi meškiukams – saugo savo vaikystės draugą visą gyvenimą, perduoda savo vaikučiams. Būna ir taip, kad rudnosiukai tampa visų šeimos kartų talismanais. Negalima be graudesio ašarų skaityti jų istorijų:

Meškiukas Alfonso. 1908 m. didysis kunigaikštis Georgijus Romanovas apsilankė „Steiff“ fabrike ir užsakė savo dukrai kunigaikštytei Ksenijai meškiuką. Jis buvo ryškiai raudonas, o auklė pasiuvo jam kazokišką uniformą. Veikiai prasidėjo I pasaulinis karas, kunigaikštis Georgijus buvo nužudytas, o Ksenija emigravo į Angliją ir daugiau niekada nematė savo tėviškės, bet iki paskutinių gyvenimo akimirkų saugojo savo ištikimą draugą, meškiuką Alfonso. 1965 m. raudoną „kazoką“ peveldėjo Ksenijos dukra. Alfonso  90 metų jubiliejaus proga „Steiff“ išleido 5000 raudonų meškiukų, tikrų Alfonso kopijų. Visi šios serijos meškiukai turi unikalius numerius bei medalionus su kunigaikštytės Ksenijos portretais.

Mergaitė Teddy. II pasaulinio karo metu kareiviai savo kuprinėse nešiodavo suvenyrus-prisiminimus apie namus bei šeimą. Ir meškiukai Tedžiai ne išimtis. Kartu su pulkininku Bobu Hendersonu visą karą praėjo 1904 m. „Steiff“ meškiukas. Kai sveikas ir gyvas didvyris grižo namo, jis padovanojo meškiuką savo dukrytei. Žaisdama, ji aprengė meškiuką suknele – taip ir gimė šaunusis veteranas Mergaitė Teddy. Pulkininkui Hendersonui taip pat priklauso idėja organizuoti Meškiuko Tedžio mylėtojų klubą, o jo šeimos narė Mergaitė Teddy pateko į Gineso rekordų knygą kaip brangiausias meškiukas – 1994 m. ji buvo parduota „Christie“ aukcione už 110 000 svarų sterlingų.

Ir tai tik dvi istorijos apie meškiukus, kurios įgraudina iki sielos dugno. Bet aš įsitikinusi, kad kiekvienoje šeimoje pasakojamos legendos apie mylimiausius pliušinius draugus. Tai gali būti meškiukas Tedis, arba jo draugas – drambliukas, zuikutis... bet kuriuo atveju kiekvienam iš mūsų, suaugusiųjų, tai būtų laimingų vaikystės dienų simbolis, prisiminimai apie iškeliavusius anapilin tėvus bei nostalgiškai brangų praeitį.

 O užbaigti meilės pamokėlę leiskite mano mėgstamiausia ištrauka iš Sergejaus Kozlovo pasakų knygos „Ežiukas rūke“ :

„ – Kaip vis tiktai gerai, kad mes turim vienas kitą!

Meškiukas linktelėjo.

-          Tu tik įsivaizduok: manęs nėra, tu sėdi vienas ir neturi su kuo pasikalbėti.

-          O kur tu?

-          Manęs nėra.

-          Taip nebūna. – pasakė Meškiukas.

-          Aš irgi taip manau, - pasakė Ežiukas.- Tarkim, manęs visai nebūtų. Tu vienas. Ką gi tu darysi?

-          Eisiu pas tave.

-          Kur?

-          Kaip kur? Į tavo namus. Ateisiu ir pasakysiu: „Na ko gi tu neatėjai pas mane, Ežiuk, ?“ O tu atsakysi...

-          Tai kvailas! Ką gi aš sakysiu, jeigu manęs nėra?

-          Jeigu tavęs nėra namie, reiškia, tu išėjęs pas mane. Tada parbėgsiu namo. A-ha, tu čia! Ir pradėsiu...

-          Ką?

-          Barti tave!

-          Už ką?

-          Kaip už ką? Už tai, kad nepadarei taip, kaip buvom susitarę.

-          O kaip buvom susitarę?

-          Iš kur aš žinau?

-          Tačiau tu turi būti arba namuose, arba pas mane.

-          Bet juk manęs visai nėra. Supranti?

-          Juk tu sėdi štai šičia!

-          Aš gi tik dabar sėdžiu, o jei manęs visai nebus, kur aš būsiu?

-          Arba pas mane, arba savo namuose. – Taip būtų, jeigu aš būčiau.

-          Na taip, - pasakė Meškiukas.

-          O jei manęs visai nėra?

-          Tada tu kur nors išėjai ir dar nesugrįžai. Aš nubėgsiu apieškosiu visą mišką ir tave surasiu!

-          Tu jau viską apieškojai ir nesuradai.

-          Nubėgsiu į gretimą mišką!

-          Ir tenai manęs nėra.

-          Perversiu viską aukštyn kojom, ir tu atsirasi!

-          Manęs nėra. Niekur nėra.

-          Tada, tada... Tada aš išbėgsiu į lauką, - pasakė Meškiukas. – Ir sušuksiu „Ežiu-u-u-k!“ O tu išgirsi ir sušuksi: „Meškiu-u-u-k!“ Štai.

-          Ne, - pasakė Ežiukas. – Manęs ne kruopelytės nėra. Supranti?

-          Ko tu prie manęs prikibai? – supyko Meškiukas. – JEI TAVĘS NĖRA, TAI IR MANĘS NĖRA. SUPRATAI?“

N.B. pasiruošti šiai pamokėlei ir papasakoti Jums meškiuko Tedžio istorija mademuazel Elizai padėjo e-puslapėliai ir knygos:

www.medvedted.ru

www.teddymag.com
Ežiukas rūke

Marina Smetanina. Miška Teddy i jego druzja. Rostov-na-Donu, 2011.

Vertimas iš rusų kalbos mademuazel Elizos

 

***
P.S. šiuo metu mademuazel Eliza ruošia buities darbų pamokėlę, kurioje papasakos ir parodys, kaip siūti meškiuką Tedį.